- velykėlės
- Velykė̃lės sf. pl. (2) Š, KŽ, Pn pirmasis sekmadienis po Velykų, Atvelykis: Velykos tai Velykos, o kitas sekmadienis tai vaikų Velykė̃lės Slm. Ir par Velykėlès kiaušinius muša Pc. Sūpekles pasidarydavom prieš Velykas ir supdavomės lig Velykė̃lių Skrb. Par Velykėlès turėjom svečių Krs. Mažosios Velykẽlės kad y[ra], duoda gaspadoriai šeimynai parsikąsti pyrago Šts. ^ Praejo Velykos, praeis ir Velykẽlės, ė vargai vis tie patys Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.